grybas

grỹbas (brus. гpыб) sm. (2) 1. SD69, K, J glebus, minkštas sporinis augalas, kremblys: Dideli ir geri grybai visuomet paprastame kelmyne dygsta P.Cvir. Pradėjo grybai rudenį dygti M.Valanč. Dygsta kap po lietaus grỹbai Dkš. Grybus [senovės lietuviai] taip pat valgė: slėgtus ir džiovintus, užvis rūgštai virtus S.Dauk. Vei, ir grỹbų jau, žėlėk Dieve, neragausim K.Donel. Ėjo vaikai riešutauti, o mergelės grybų rauti Sim. Kad norėjai grybu būti, lįsk į maišą Sim. Grybai ne jaučio ragai – išvirs greitai Šts. Tai – nevirti grybai Tlž. ^ Grybų lytus (toks, nuo kurio grybai gerai dygsta) I. Per daug du grybù į barščius Sch81. Grybai lytaus šaukas (sūrių grybų valgęs, nori gerti) Dr. Tu prieš jį dar grybas Ds. 2. puvėsis, puvinys: Grindys išpūdytos, kur buvo grybas įsimetęs Šts. Namą grỹbas ėda Dkš. Jo troboj grybas atsirado Lš. 3. prk. nešvarumas: Ausys priaugę grỹbų Ds. 4. bot. toks parazitas, musėžudis (Empusa muscae): Musės pradeda nykti dėl savotiškos ligos, kurią sukelia vienas grybas rš. 5. duonos rūgšties likutis duonkubilyje: Nedaryk dėškoj saldės, ba mažai palikau grybo Btr. 6. ausies išorinė dalis: Ausies grybas, kurį mes paprastai ausimi vadiname, yra kremzlės S.Dauk. 7. Pn kiaulės snukio pats galas, knyslė. 8. An, Kltn toks senovės žaidimas.

◊ grỹbų tìtis nevikrus, suglebęs žmogus: Grybų titis yr susmukęs vyras Grg.